vaistas

1 váistas sm. (1) Š, Rtr, FrnW, KŽ, Snt, Kin, vaĩstas (4) [K], DŽ¹, (2) LKT219(Bsg), váistai pl. (1) Š, KŽ, Vlkv, vaistaĩ pl. (4) Jsv, Grnk, vaĩstai pl. (2) LKKIII99(Škn); Rtr nj. 1. SD131, Sut, D.Pošk, S.Stan, N, I, Kos88, L, LL75, Rtr, ŠT18, ŽŪŽ120 gydomoji priemonė: Vaistai, gydymai SD¹71. Aprašymas vaisto SD314. Sunka ant vaisto SD47. Nuo voties váistas yra debesyla (žolė) JI303. Ant to yra váistas, drugį gali nuvaistyti J. Po vieną valgomąjį šaukštą liepta gerti šito vaisto J.Jabl. Pušų ūgius renka váistui DŽ. Iš kur jie ima vaistų dėl visokių ligų? TS1903,11. Vaistai esti mineralinės, organinės, augalinės ir gyvulinės kilmės K.Daukš. Nervų sistemą veikiantys váistai MedŽ369. Miegą sukeliantys váistai MedŽ257. Raminantis váistas NdŽ. Akių váistai MedŽ393. Buvau pas daktarą, váistų priskyrė Jrb. Prirašė vėl a penkerius vaistùs Brs. Mes jam vaistų̃ inleisim, ka jis tau drūtesnis būt LKT199(Grl). Kai labai negera, tai stveries vaistų̃ Aln. Iš tų vaistų̃ visokių nelaimių pastinka DrskŽ. Tie vaĩstai nuveikė širdį Nmk. Kokiais vaistaĩs ištepę, nu, žinai, nugydė muni Brs. Geriu vaistų ir šiokių, ir tokių ir nieko geriau nesijaučiu Pč. Vaistaĩ vieną daiktą taiso, kitą gadina Šmn. Aš tai mečiau vaistùs, be vaistų̃ gyvenu Slm. Nei vaistų̃ ropelės, nei vaistų̃ lašelio nesu prarijęs Kp. Aš jau tų vaistãlių pakelu, jau suėdu šmotą Brs. Ji vaistaĩs gyva Vrn. Aš vien an váistų gyvenu Jnšk. Aš jau dabar treti metai su vaĩstais, paeit negaliu Pkr. Paimu váisto, tai kiek aprimsta sopuliai Dg. Gerų vaistų̃ nelabai gali ir gaut Rsn. I vis atsirasdavo kapeikų duonai, váistui Št. Negal duot valgyt [uogienės], reik dėl vaĩsto Škn. Buvau išejusi iš tų vaistų (išsibaigę) Kv. Ir vaistùs dėjom, ir daktarai važiav[o] Sn. Lašiuką užgeriu tų váistų, i nuslenka Jrb. Vaikali, rožės vaistùs nepasakyčio, Jedenkienė žinojo Kl. Tai kaip duodi kiaulei žmogaus vaistùs?! Mžš. Suleido kiauliums tus vaistùs [nuo raudonligės], atsigavo tos kiaulės Grz. Rūgusio pieno [nuo gyvatės įkirtimo] – va tokie vaistaĩ senovės buvo Mšk. Gyvatė – vaistaĩ: žalią duodavom [paršiukams] i išvirdavom Pšš. Žoleles, pelelius grūsdavo, maldavo i valgydavo – vaistaĩ Dgč. Tik smilga ne vaĩstas, o tei visos žolės gydo [p]PnmŽ. Arnikas vaistaĩ nuo visko: nuo susimušimo, nuo visko, senobiniai vaistaĩ Sdb. Jonažolės – vaistaĩ nuo devynių ligų Stk. Liepukės (liepžiedžiai) irgi vaistaĩ DrskŽ. Medus, matai, ir vaĩstas, ir maistas Antš. Alijošius ir medus te pirmutiniai vaistaĩ Žl. Čia yra grybas (vilkagrybis), kur vaistaĩ dideli Kvr. Didžiausi váistai tie kaštonų žiedai Vlkv. Kumelės pienas – pirmas váistas nuo kokliušo Brb. Kad ir turėč, tai aš tau degtienės duoč tik didžiausiui vaĩstui, o ne išgert Slk. Vaistaĩ su arielka, sako, pjaunas Aln. Po vaistaĩs labai negardu, pradeda graužt skrandį Pv. Anam vaistų̃ nebė[ra] i nebreik Skd. Visi vaistaĩ y[ra] geri, jug nu smerčio nė vienas neišgysiam Trk. Rūkai, geri – savo váistus turi, daktarai negydo Rš. Bobiškas vaĩstas (apie vaistažoles) tai ne daktaro Upn. Gandras žinojo, kokio vaĩsto tai senutei reik PP65. Vaistas gavo palūkėti: kunigas prie ligonio visada pirmesnis Žem. Visokių vaistų [yra] – i pro galvos skaudėjimą, i pro bambos virpėjimą (juok.) Rsn. Váistais prikuopt ir priveizėt DP228. Vienas medžias auga, kurio patis tiektai kvapas yra gatavas vaistas prieš šitą [žalčio] gailumą DP522. Esme piktai pažvilę žaizdump, bet pikčiaus gėdingi váistump DP55. Ir váistus savus ing nuodus atmaino DP339. Nei žolė, nei kitas vaistas ižgydė, bet žodis tavo, Viešpatie SPI355. | prk.: Šitas lietus po tokios sausros augaliukam váistai Prn. Jei nori pigai tuojaus pasveikt ir ižgyt, gali Dievo žodžiu, kuris yra vaistu ir ižgydymu visokių ligų dūšios SPII121-122. Žodžio tavo švenčiausiojo neimk nuo mūsų: tesi mums … negalėj ir ligoj mūsų vaistu ir padrūtinimu MKr28. Vaisto tavęsp ateimi, palinksminimo ir pašalpos prašau top DK159. Didis yra ižganymo váistas antrą kartą nedaryt to, ką įžūliai darėme DP122. Žinaigu tu kokį váistą, idant kas niekad neteisiai neprisiektų? DK79. Nesa užgul tatai tobulumui Dievo prievaizdos, idant vaistùs prieš visokiam piktam turėtų DP522. Tasaigi [sakramentas] yra vienas váistas, kuris stebuklingai saugoja žmogų baimėje Dievo DP12. Dažnai mus raštas graudina, idant váistop pasisakymo tekėtumbime DP121. Turėjo penkis váistus arba penkis būdus prieš žydus, kuriais juos gydė … Pirmasis buvo kantrumas DP130. ^ Jeigu vaikai gerai gyvena, tai garbė kaip vaĩstas Adm. Man tą dieną kaip vaĩstai, kai žmonės aplanko Pl. Šįmet dobilai tik vaistaĩ Brb. Ka tų vyrų tikrai kai vaistų̃ buvo šičia Snt. Geras žmogaus žodis geriau už vaistus gydo rš. Vaistų skolindamasis nesakyk ačiū – neišgysi LTR(Akm). Ale ką te padės vaistaĩ – kaip mirusiam kodylas Aln. Jei Ponas Dievas bus daktaru, tai ir daktaro vaistai gelbės LMD(Sln). Nebus laikas mąstyti apie vaistą, kada bus vėlu A1884,158. Pigi vaistaĩ šunie Kv. Kieno kiaulės serga, tas ir vaistus ieško Sch85(Rg), S.Dauk. Yra vaistų nuo ligos, nėra vaisto nuo mirties LTR(Mlt). Váistais sotus nebūsi Bt. Nuo žioplumo vaĩstų (vaistų̃ Aln) nėra Krč. Nuo durnumo vaistų̃ negausi Snt. ║ Škt, Švnč, Kzt vaistažolė, gyduolė: Visus vaistùs išsakiau, kiek tik žinojau Ssk. Užarė pievą: tokia graži, su vaistaĩs buvo Upn. ║ pl. ryškalas, fiksažas: Kumet aš tik pradedu vaistų skųsti, munie paveikslai (nuotraukos) nėkaip nebišeita Pln. ║ pl. RdN juok. degtinė: Staselei nunešk tų vaistų End. 2. L, Rtr, DŽ, NdŽ prk. bet kokia priemonė, būdas: Darbas iki šiol buvo geriausias vaistas, leisdavo užsimiršti rš. Šitam dalykui pataisyti kito váisto neradau A.Baran. Kito vaisto tai ydai nėra A.Sm. Vienas tėra vaistas nusikarti šituo piktadariu – geras šautuvas J.Jabl. Tai tikras váistas nuvaistyti, kad nemyžtum lovo[je]: su pasaitu ant slenksčio peria ir – mesk par stogą J. Nu katino, mun atrodo, nė[ra] vaistų̃: katinas kitą kartą i papjauna vištalį Yl. Nu blusų vaistaĩ – ajerai Skdv. Jis žino váistą nuo pelių, nuo žiurkių Vv. Ka pailsęs gauni pasilsėt, tai nėra geresnių vaistų̃ LKT200(Plv). Atsidūręs prie savo varstoto, atsiminė parsivežęs vaisto nuo širdies skausmo (degtinės) Žem. Linksmumas – váistas nuo ligų ir bėdų Dkš. Kad nesentų, vienas tėra vaistas – ištekėti Vaižg. Jaunam sena merga vaĩstai, o senam – jauna Sld. Ant to didžiai geras vaistas yra gavėjimas Pron. 3. dalykas, reikalas: Mažas váistas mokėt austi J. Gyvas váistas, kad bus oras kitas, kad šuo ėda žoles J. Boba váistus varinėja J.

◊ váistų gáuti būti mušamam: Ka neklauso, gáuna vaistų̃ Ar.

váistą paim̃ti primušti: Aš tau paim̃siu váistą, tai tu man nesivalkiosi! Vv.